Su Meilės deivės Mildos diena, Lietuviai!

Mildos šventė

Balys Sruoga 1944 m. parašė pjesę „Pavasario giesmė“, kurioje aprašė jaunimo švenčiamą Mildos šventę. Ant kalnelio būdavo pastatyta maždaug 3 metrų aukščio deivės Mildos stovyla. Imdavo 5 kartis, vieną centrinę ilgesnę, o kitos keturios sukalamos rombu ant centrinės. Merginos pindavo gėlių ir žolynų pynes ir jomis apvydavo kartis. Su giesmėmis deivės stovyla buvo nešama šventinės eisenos į kalnelį ir iškilmingai pastatoma. Užkūrus aukurą, lietuviai aukodavo aukas dievams ir deivei Mildai.

 

meil-sv

Deivės Mildos šventės pagrindinis simbolis – rombas. Jame susieina abu, vyriškas ir moteriškas, simbolių pradai. Rombą galima apauginti visokiausiais kitais ženklais, brūkšniais, linijomis – čia nėra jokių apribojimų, visa esmė glūdi pačių kuriančių viduje, jų išmonėje. Užkuriamas aukuras, einami apeiginiai ratai, mušami būgnai, skamba kanklės, aukojama deivei Mildai ir kitiems dievams.

Tautiniai žaidimai

Mildos arba Gegutės šventėms lietuviai žaisdavo žaidimus. Yra žinomas Gegužės žaidimas. Kiekvieną merginą iš eilės sodindavo užrištomis akimis į ratelio vidurį. Vienas po kito vaikinai prieidavo prie jos, paimdavo už rankų ir dainuodavo: “Karaliūne gegele, kukū! Aš tavo brolelis, kukū, kukū!” Sėdinčioji turėjo iš balso atpažinti tris. Atrišus akis ir pamačius išrinktąjį, belikdavo smagiai nusišypsoti pasišokti vakaronėje, apsikeisti dovanomis. Nuo tada per visus metus vadindavo juos broleliais, o šie ją – seseria. Ritualo tarsi įšventinti į draugus, bėgant metams tikrai suartėdavo, padėdavo vienas kitam nelaimėje.
Na, ne pro šalį deivės Mildos paliepimu iš karto tris draugus įsigyti. Bet jeigu širdis alpdavo iš meilės vienam kuriam, o šis, kaip kelmas praeidavo pro šalį? Pasirodo, reikia tik įsidėmėti medį, kuriame kukavo raiboji. Tada prieiti prie jo atbulomis, nusilaužti lenktą šakelę. Iš jos nesunku pasidaryti kabliuką, kuriuo ir užkabinti nemačiomis svajonių jaunikio drabužius – viskas pasikeis į gerą. Vaikinas greičiausiai i iš kelmo pavirs į atkaklų gerbėją. O lietuviškasis vudu variantas panašu, kad skambėtų kaip šakar makar.

Švęskim Meilės šventę gegužės 13-ąją. Gegužės jaudulyje neatsitiktinai Maironis eiliavo: „Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! / Vien meilę norėtum dainuoti“…

Su Meilės diena!