Smilkalai. Ką turime savo, nuo seno naudota protėvių?

Smilkalų tema kaip niekad aktuali šiandien, kai mūsų rinka užversta įvairiomis importinėmis smilkstančiomis lazdelėmis. Tai pramoniniu būdu gaminami produktai dažniausiai susidedantys iš bambuko skiedrelės, lazdelės ir anglies pagrindo prisotinto aliejų (neretai sintetinių).

Taigi, ką turime savo, nuo seno naudota protėvių? Pats žodis smilkyti, „dūmyti“ – nurodo kad tai smilkstantys vaistingi augalai. Smilksta toli gražu ne visi augalai, kurių didžiąją dalį sudaro sumedėję augalai ar kvapni kieta mediena bei dervos (gintaras, kadagio mediena, pelynas, jonažolė, ajero šaknis).

Nepamirškime, kad lietuviui artimesni sodrūs, gilūs, kvepiantys gimtais laukais ir kloniais kvapai. Juolab, kad protėvių žiūrėta giliai – išgryninti tuos augalus, kurie nuo seno naudojami prieš įvairias ligas bei maro bei infekcinių ligų atvejus. Nuo seno laikyta, kad smilkomi augalai pasižymėjo itin retomis savybėmis, dar vadinti „nemariaisiais“.

Etimologiniu požiūriu dūmas yra ugnies ir vandens sąvarta. Smilkoma ant žarijų, ugniai perėjus visas gimimo fazes – karšta, sodri energija persikeičia į kvapnų dūmą, kuris subtiliai skleidžiasi (tuo ryškiai skirdamasis nuo sintetinių kvapų) ir tarytum perkeičia erdvės kokybę.

Pelyno kvapas išsilaiko iki 36 val., kadagio iki 12 val. Galima smilkyti patį augalą susmulkinus ir sudėjus ant žalvarinės lėkštutės. Kūnui apsmilkyti pakanka 2-4 minučių.

Smilkalai naudojami prie gripų epidemijų, peršalimo atvejais, streso atveju, diegiant pilvą.  Žaliava smilkalam renkama vasaros mėnesiais, o rugpjūčio gale ir rugsėji daromi smilkalai.

Pelynas

Pelynas (lot. Artemisia absinthium). Senovėje sakydavo, kad kiečio (pelyno) kartumas kilęs nuo žmonių kančių. Pelynai stebėtinai gerai išsilaiko po žiemos – apatinė stiebų dalis sumedėja ir peržiemoja po sniegu. Augalai mėgsta priesmėlį, vandeniui laidų dirvožemį. Stiprus kvapas atbaido vabzdžius – džiovintų šakelių dėdavo į skrynias saugodamiesi nuo kandžių.

Smilkant augalas naudojamas nuo pasiutligės, geltos, dantų skorbuto, pilvo dieglių, karščiavimo, karpų nubovėjimo, plaučligę. Augalas smilkomas neilgai, kelias minutes.

Jonažolė

Jonažolė (lot. Hypericum perforatum) – daugiametis augalas, įprastai Pamario krašte užauga 30-80 cm aukščio. Žydėjimas nuo birželio iki rugpjūčio, esant lietingai vasarai iki rugsėjo pirmos pusės. Stiebas šakotas, su dviem išilginėmis briaunomis. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje saulėtu būdu. Vaistinė žaliava skinama 15-30 ilgio žydėjimo pradžioje.

Smilkomos jonažolės savybės: senovėje susmulkinę vaistažolę berdavo ant žarijų – taip smilkė trobą, saugant nuo infekcinių ligų. Naudota maro, džiovos atvejais. Kartu su kerpe smilkoma – gydė šunvotes, reumatą, kaulų lūžius.

Kadagys

Kadagių uogos priskiriamos prie tradicinių smilkalų. Apskritai tai – seniausiai smilkomi augalai. Jie naudojame daugelyje įvairių kultūrų. Nuo seno yra tikima, kad kadagių smilkalai iš aplinkos išvaro blogą energiją ir apsupa žvalinančia apsaugine galia.

Paprastasis kadagys (lot. Juniperus communis) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos plikasėklis augalas. Daugiametis, visada žaliuojantis dvinamis, rečiau vienanamis, 3-4 (15) m aukščio krūmas arba rečiau kaip medis. Paplitęs visoje Lietuvoje. Auga pušyno trakte, dirvonuose bei žvyrynuose, kartais šis augalas aptinkamas durpynuose bei mišriuose miškuose.

Kadagio preparatai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą bei pagerina virškinimą. Sergantiems reumatu bei podagra patariama kadagio eteriniu aliejumi trinti skaudamas vietas. Padeda esant cistitui, reumatizmui.

Kedras

Šiltas, sodrus kedrų aromatas puikiai nuramina. Jis padeda sukaupti stiprybę ir pasitikėti savimi, ypač tuo metu, kai vienas gyvenimo etapas baigiasi ir prasideda naujas, taip pat patyrus netikėtą, skaudų įvykį ar išsiskyrimą. Be to, vasarą jis puikiai nubaido vabzdžius.

Bičių pikis

Pikį suneša bitės – tai medžių pumpurų išskiriami sakai. Sumaišytas su vašku ir bičių seilėmis pikis virsta tiršta mase, kuria šios darbštuolės klijuoja avilio plyšius. Pikis dezinfekuoja ir stabdo visus irimo procesus. Egipto faraonai ne tik būdavo balzamuojami pikiu, bet ir gyvi liepdavo naudoti jį daugelyje sričių kaip labai veiksmingą vaistą. Šiuo metu gydomoji pikio galia šiek tiek nuėjo užmarštin.

Kaip smilkalai pikis, taip pat, atrodo, prarado kažkada turėtą populiarumą. Jei nerandate bičių pikio parduotuvėse, pasiteiraukite turguje. Smilkomas pikis skleidžia šiltą, sodrų ir šiek tiek medumi dvelkiantį aromatą. Žinoma, jis yra pirmasis smilkalų krepšelyje, jei užpuola peršalimo ligos.

Jazminas

Geidulingas jazminų aromatas dažniausiai siejamas su afrodiziakais. Todėl jų ypač verta pasmilkyti, jei planuojate romantišką vakarą su mylimuoju.

Šalavijas

Šalavijai namie visada pravers. Tai puikus gydomasis augalas, kurio aromatas puikiai išvalo ir visą blogą energiją.

Gintaras

Gintaro smilkalams gali būti naudojami gintaro milteliai, susidarantys apdirbant gintarą. Juose yra išlikusių veikliųjų gintaro medžiagų.

Smilkdamas gintaras išskiria maloniai aitrų eterinį gintaro aliejų. Bažnyčiose ir šiandien dar juo dezinfekuojamas ir gryninamas oras, taip apsisaugoma nuo oru plintančių ligų ir visokiausių pavojingiausių infekcijų.

Nuo senų laikų gerai žinomas ypač teigiamas gintaro smilkalų poveikis kvėpavimo takams.

Gintaro smilkalai yra gaminami iš natūralaus gintaro ir netoksiško priedo masės aplipinant liepos pagaliuką. Uždegus gintaro smilkalų lazdelę, ji ilgiau kaip valandą smilks, skleisdama malonų gintaro kvapą.
Nauda:

  • 1. paprasta, patogu ir saugu naudoti gyvenamųjų namų patalpose ir kitur,
  • 2. gerina joninę oro struktūrą,
  • 3. mažina nuovargį,
  • 4. balansuoja nervų sistemą,
  • 5. atbaido uodus, muses ir kitus vabzdžius patalpose,
  • 6. sukuria malonų gintaro kvapą namuose,
  • 7. valo, dezinfekuoja bei struktūrizuoja patalpas,
  • 8 padeda susikauti, naudojamas meditacijose.